Susipažinkite su darželio komanda

Esame komanda, kurios širdys ir sielos yra atsidavusios vaikų ugdymui. Mūsų darželyje deriname Valdorfo pedagogikos principus su lauko pedagogika, siekdami sukurti turtingą, saugią ir kūrybinę aplinką kiekvienam vaikui. Mes tikime, kad kiekvienas mažas ir didelis žmogus yra unikalus ir turi neįtikėtiną potencialą. Mūsų tikslas – ugdyti visapusiškai subalansuotus, laimingus ir savimi pasitikinčius asmenis, suteikiant jiems galimybę tyrinėti, mokytis ir augti natūralioje aplinkoje. Čia kiekvienas dienos nuotykis tampa pamoka, o mokymasis vyksta per žaidimą, tyrinėjimą ir kūrybinę raišką bei tyrinėjimą laisvėje.

  • Esu baigusi Socialinio darbo bakalauro ir magistro studijas Vilniaus Universitete, jos suteikė man svarbų žinių pagrindą psichologijos, sociologijos, filosofijos ir konsultavimo srityse. Teko atlikti praktiką įstaigose, kurios dirba su vaikais, suteikia pagalbą sunkumus patiriančioms šeimoms. Visos šios aplinkybės tarsi atliepė mano norą padėti kitiems ir daryti reikšmingą pokytį visuomenėje. Ir nors turėjau galimybę prisiliesti prie darbo su vaikais, niekada negalvojau, kad kada nors galėsiu ir norėsiu dirbti vaikų darželio auklėtoja. Į Patirčių slėnio gyvenimo sūkurį patekau tuomet, kai čia darželį pradėjo lankyti dukrytė, įsitraukiau į bendruomenės vaiklas ir pradėjau savanoriauti. Esu dėkinga Akvilei, PS darželių koordinatorei, kuri paskatino mane pradėti Valdorfo pedagogikos studijas (2020 metais), mane jos įkvėpė ir padėjo galutinai apsispręsti dėl darbo darželyje. Šiame darbe labai įkvepia ir motyvuoja Valdorfo padegogikos požiūris, kad jei nori auklėti vaikus, pirmiausiai reikia pradėti nuo savęs, tai toks paprastas ir tuo pačiu labai sudėtingas, ne tik darbo su vaikais, dėsnis! Džiaugiuosi, kad atradau antroposofiją, galiu dirbti darnioje ir palaikančioje komandoje, būti arti gamtos, bei turiu erdvės išreikšti savo kūrybiškumą.

  • Amerikiečių rašytojas ir mokytojas Johnas Schlatteris sakė: „Man per vieną dieną tenka pabūti aktoriumi, draugu, slauge, gydytoju, treneriu, pamestų daiktų ieškotoju, pinigų skolintoju, taksistu, psichologu, tėvu, pardavėju, politiku, paslapčių saugotoju“. Visada tikėjau, jog mokytojo profesija stebuklinga, todėl 2016 metais baigiau VDU Švietimo Akademiją ir įgyjau ikimokylinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojo kvalifikaciją. Mokytoja dirbu jau aštuonerius metus, šešerius iš jų - Patirčių Slėnyje. Džiaugiuosi atradusi Valdorfo ir Lauko pedagogikas, jų dėka jaučiu, kad esu ne tik mokytoja vaikams, bet ir mokine savęs pačios atradimui ir pažinimui.

    Esu laiminga, nes pomėgiai laisvu laiku sutampa su laiku, kai esu su vaikais Patirčių Slėnyje. Mėgstu skaityti knygas, todėl su džiaugsmu skaitau knygas vaikams, seku pasakas. Jaučiu ramybę būdama gamtoje, jaučiu, jog žemė, gulėjimas joje, vaikščiojimas basomis, teikia man resurso, įkvepia ir sustiprina, o ir su vaikais beveik visą laiką praleidžiame tyrinėdami ir pažindami gamtoje. Labai myliu įvairias judėjimo praktikas, daug metų sportas yra mano neatsiejama dienos rutinos dalis. 2022 metais baigiau vaikų Jogos mokytojo kursus, pamažu savo meile sportui dalinuosi ir su vaikais.

    Nors esu mokytoja, tikiu, mano užduotis - ne mokyti, o drauge augti tose mūsų nuostabiose, lėtose dienose, savo pavydžiu rodyti, kad pasaulis yra geras ir saugus.

  • Skirtingais metais mano mokymasis, darbas ir savarankiška veikla nuolat buvo susiję su vaikais. Nuo pat vaikystės mano mėgstamiausias žaidimas buvo "mokykla", o mano vaikiškame dienoraštyje taip ir buvo parašyta - "Noriu tapti mokytoju ir dirbti mokykloje". Tačiau po ilgos ir rimtos praktikos mokykloje ir baigęs pradinių klasių mokytojo studijas, jaučiausi vis labiau traukiama prie ikimokyklinukų.

    Taip mano stiprus troškimas išbandyti save ta kryptimi ir pasinerti į naują kultūrą bei kalbą beveik prieš dvejus metus atvedė mane į Patirčių slėnį kaip savanore iš Rusijos. Po metų savanorystės aš dar labiau įsigilinau į tą ryšį su vaikais ir galimybę būti jų vystymosi ir augimo dalimi, dovanoti jiems savo meilę ir šilumą ir gauti tą šilumą atgal iš jų šypsenų veiduose, iškepto smėlio pyrago, prašymų atsigulti šalia ir paglostyti galvą, kai jie miega.

    Mokykloje mokydavau vaikus pagal vadovėlį, planą, sistemą, kurioje nedaug vietos buvo skirta asmenybei, pažinimui per savo patirtį. Mūsų darzelyje tai yra vienas iš pagrindinių principų. Čia vaikui sukurta erdvė pažinti ir tyrinėti šį pasaulį, stebėti, bandyti, klysti ir bandyti iš naujo. Ir aš jaučiu, kad galiu suteikti tą palaikyma, komforta ir šilumą vaikui, kuris nebijos klysti ir bandyti dar kartą.

  • Užaugau didelėje šeimoje ir plačioje giminėje, kur visą laiką buvo daug vaikų. Nuo pat mažų dienų daug laiko leidau gamtoje su šeima, kaime miške. Tai įskiepijo meilę gamtai. Todėl labai gžiaugiuosi prisijungus būtent prie Patirčių slėnio komandos, kur kartu su vaikais galim daug laiko leisti lauke, tyrinėt, stebėt augalus ir gyvūnus. Tai teikia pažinimo džiaugsmą vaikams ir man. Vaikai paprastuose dalykuose atranda daug naujo, nežinomo. Taip pat man dideli mokytojai yra mano keturi vaikai. Būtent jie paskatino domėtis įvairiomis pedagogikomis, auklėjimo metodikomis, pozityvia tėvyste. Šiuo metu gilinu Valdorfo ir lauko pedagogikos žinias. Laisvalaikiu domiuos Lietuvos istorija, tautosaka, šoku liaudišku šokiu kolektyve. Man svarbi ir vaikų tautinė savimonė. Kiekvienas vaikas yra individuali nepakartojama asmenybė, turintis savo poreikius, charakterį, norus. Nėra pedagogikos tinkančios visiems. Kiekvienas nori būti mylimas, suprastas, padrasintas. Leiskime vaikams būti vaikais, juk jie taip greitai auga.

  • Jei turėčiau laiko mašiną, svajočiau pakartoti vaikystę Patirčių Slėnyje, Mokymosi Namuose, kur Kiekvienas, mažas ir didelis, gauna savo Likimo Dovanas. Patirčių Slėnis - Valdorfo ir Lauko pedagogikų susiliejimo taškas. Šios dvi pedagogikos, puikiai papildydamos viena kitą, leidžia man, kaip mokytojai, augti, tobulėti, kūrybiškai ir be skubos lydėti vaiką jam vienam geriausiai žinomu visapusio augimo keliu. Džiaugiuosi, kad galiu su vaikais Patirčių Slėnio pasakų nameliuose kartu augti, tyrinėti pelkes ir gojus, statyti smėlio pilis ir saugumo uostus Jautrioms mažųjų Sieloms. Valdorfo pedagogiką atradau prieš daugiau nei 7 metus. Gyvos pasakos ir lopšinės mane taip stipriai užsupo, jog kiekvieną dieną dėkoju Dangui už galimybę skleistis ypatingame lopšy ir rodyti pavyzdį, kuriuo vaikai su malonumu sektų. Prigludau Patirčių Slėnyje lyg liaunas stiebelis Nuostabioje Kolegių puokštėje. Kasdien išgyvenu Jų paramą ir palaikymą, ir stiprėju kaskart Jų kūrybinį padrąsinimą teikiančiam glėby. GYVUOK, Patirčių Slėni, dar daugybę septynmečių!!!

  • Mokymosi namus „Patirčių slėnį" atradau tamsaus ir liūdno mano gyvenimo laikotarpio metu. Ši organizacija man buvo šviesos žiburys tamsioje naktyje. Esu paprastas žmogus, siekiantis skleisti šviesą ir gėrį, būti to pavyzdžiu vaiko akyse, padėti vaikui įžvelgti stebuklą mažuose dalykuose. Augau kaime, gamtos apsuptyje, tyrinėdama augalėlius ir vabalėlius, mokydamasi žaidžiant ir kuriant iš paprasčiausių gamtos dovanų, todėl turiu suvokimą, kaip svarbu, kad vaikai neatitrūktų nuo gamtos augdami technologijų pasaulyje. Vaikai Patirčių slėnyje yra laimingi, kūrybingi, drąsūs, tyrinėjantys, smalsūs, iniciatyvūs, nes tokios yra ir darželio mokytojos, ugdančios savo pavyzdžiu.