Žmogus, kuriantis erdvę darnai su savimi ir Pasauliu.

Patirčių Slėnis buvo sukurtas 2016 m., kai supratome, kad turime poreikį savo bei Trakų rajono vaikams ir šeimoms sukurti alternatyvų darželį ir erdvę mokymuisi.

Atvykite

ir apsidairykite

Aprodysime Jums ugdymo erdves, supažindinsime su Mokymosi namų aplinka, atsakysime į rūpimus klausimus. Jei klausimų kyla jau dabar, nedvejodami susisiekite su mumis žemiau puslapyje pateiktais kontaktais arba užpildykite žemiau esančią užklausos formą.

Naujienos

Ruduo jau čia – su pilnomis obuolių pintinėmis, spalvotais lapais, vėsesniais rytais ir vis trumpėjančiomis dienomis. Valdorfo darželyje šį gamtos virsmą lydi Mykolinių šventė.Mykolinės minimos rugsėjo 29-ąją ir yra siejamos su arkangelu Mykolu. Krikščioniškoje tradicijoje jis vaizduojamas kaip kovotojas su slibinu – blogio ir tamsos simboliu, todėl ilgainiui Mykolinės tapo drąsos, stiprybės ir šviesos temos švente. Lietuvių tradicijose šis metas taip pat žymėjo svarbią rudens ribą – derliaus darbų pabaigą ir artėjančio tamsiojo metų laiko pradžią.Tai ypatingas laikas, kviečiantis prisiminti drąsą. Ne tik tą didžiąją, apie kurią pasakoja legendos, bet ir mažąją, kasdienę – išdrįsti pabandyti, kai nepavyksta iš pirmo karto, įveikti nedidelę baimę, padėti draugui ar kantriai atlikti darbą.Šias temas vaikai tyrinėja jiems artimiausiu būdu – per pasakas, dainas, žaidimus, judesį ir bendrus darbus. Šv. Mykolo ir slibino istorija tampa gražiu drąsos, ryžto ir vidinės stiprybės vaizdiniu. Valdorfo darželyje šventė pirmiausia yra patyrimas – jos nuotaika kuriama pamažu, per kasdienius pasiruošimus, bendrą veiklą ir ypatingas akimirkas drauge. Šventės dieną pasakos vaizdiniai tarsi atgyja: paragavę stiprybės gėrimo, vaikai įšventinami į riterius, leidžiasi Drąsos taku į Slibino olą, o vyresnieji iškeliauja į žygį ieškoti slibino. Mažiausieji šią istoriją išgyvena stebėdami vaidinimą apie Riterį Jurgį, įveikiantį slibiną ir išvaduojantį princesę. Po drąsos išbandymų visi dalijasi šventiniu obuolių pyragu, per pusę perpjautuose obuoliuose atranda žvaigždeles. Taip tai, apie ką buvo girdėta pasakose ir dainuota dainose, tampa gyvu vaiko išgyvenimu – per judesį ir vaizduotę, bendrystę.Mykolinių metas neatsiejamas ir nuo rudens derliaus – žemės subrandintų gėrybių, bendro darbo ir dėkingumo už tai, ką mums dovanoja gamta. Taip šventėje susipina rudens gausa, bendrystė ir drąsa pasitikti vis labiau tamsėjantį metų laiką. ... Daugiau...Mažiau...
View on Facebook
„Lino „kelias“ – augalo pritaikymo įvairiapusiškumas. Štai tokia tema yra numatyta ir mokymosi programoje, bet mes juk esame ne tik apie mokymosi programą. Tiesa? 😊Pradedame šio gyvo, jausmingo ir įvairiapusio mokymosi ciklo kelionę.Iš lininio audinio ir siūlų mokiniai mokėsi gaminti rištines lėlytes arba, kitaip tariant, skudurinukes. Svarbu tai, kad šiai pamokai jie ruošėsi ne vieną dieną. Kartu su menų mokytoja Ieva augalais margino baltas lino skiautes, kurias vėliau panaudojo lėlyčių drabužiams ir papuošimams.Jei rašyčiau pedagogine kalba, tai skambėtų taip: šioje daugialypėje veikloje mokiniai ugdė skaičiavimo, geometrijos, kūrybiškumo, gamtos pažinimo, etnografijos, tvarumo ir kitas kompetencijas.Bet bandau apibūdinti paprastai: jie lietė audinį, jį karpė, rinkosi tinkamą dydį, mokėsi rišti mazgus, kūrė istorijas, pamažu jaukinosi savo lėlytes, jas sūpavo, įkvėpė joms gerų minčių ir palinkėjimų. Aptarėme, kokiais būdais dar būtų galima jas papuošti: kaip iš lininio siūlo supinti kasas, o gal užrišti skarelę, nuausti juostelę ar nunerti skraistę.Rašau labai nuoširdžiai, nes šioje veikloje patyriau tokį pat puikų jausmą kaip ir mūsų vaikai. Jau bręsta mano auginti linai, kuriais mes ne tik grožėsimės, bet ir kalbėsime apie šimtus linų panaudojimo būdų. Manau, kad jų yra dar daugiau. 😊 Įveiklinimo laukia mano močiutės verpimo ratelis, o mintyse ir ne tik jose jau gimsta audimo sumanymai.Jau antri metai su vaikais mokomės lietuvių liaudies dainų, kurias dainuojame, o gal giedame, eidami į žygelius, piešdami, pertraukų metu ir net kubile ekspedicijos metu. 😊Linas mane užbūrė savo paprastumu ir tikrumu. Jo kelyje – nuo augalo iki siūlo, nuo siūlo iki audinio – tiek daug gyvybės, natūralumo ir jaukumo, kad norisi semtis ir dalytis, semtis ir dalytis tuo jausmu bei patirtimi.“Pradinukų mokytoja Giedrė💚 ... Daugiau...Mažiau...
View on Facebook
Laimingi vaikai

Tai mūsų tikslas!

Norime, kad kiekvienas vaikas pažintų gamtą, jaustųsi jos dalimi, suvoktų jos sezoniškumą ir nebūtų praradęs natūralaus noro tyrinėti, gebėtų adekvačiai įvertinti riziką, mokėtų bendradarbiauti.
iliustracijos (4)