Mano vaikas lanko Valdorfo darželį

Šis straipsnis gali būti aktualus tiems, kurie dar dvejoja, ar verta rinktis ir investuoti į savo mažojo žmogaus alternatyvų ugdymą, o gal ir visiems likusiems, kurie nori paskaityti vienos mamos patirties apie tai, ką reiškia vaikui ir jo šeimai augti Valdorfo darželyje ir jo bendruomenėje.

Kai gimsta vaikas, ypač jei jis pirmasis, tėvams anksčiau ar vėliau pradeda kirbėti darželio pasirinkimo klausimas. Vieniems jis tampa sunki našta, su daug apsvarstymų ir dvejonių, energijos ir paieškų, kiti net negalvodami renkasi arčiausiai namų esantį variantą, dar kiti užsirašo į tą vietą, kur veda širdis. Kiekvienas renkasi pagal tai, kokias turi galimybes, lūkesčius ir pasaulio matymą, ir su tuo viskas yra gerai.

Kai mano dukra šiek tiek paaugo ir aš pradėjau galvoti apie darželį, turėjau jausmą, kad jis turėtų būti kitoks nei tradicinis. Kaip tik tuo metu mane vienu ar kitu būdu vis pasiekdavo informacija apie įdomius lauko darželius, ir aš pradėjau matyti viziją, kaip Trakuose tiktų toks darželis, kur vaikai daug laiko leidžia gamtoje, vaikšto ežero pakrantėmis, o dienas leidžia ramioje, namus primenančioje aplinkoje. Norėjau tokios saugios ir ramios erdvės savo vaikui, kuri mažai kuo skirtųsi nuo mūsų namų aplinkos ir kasdienio gyvenimo rutinos. Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tuo metu Trakuose atsidarė pirmasis bendruomeninis darželis jaukiame namelyje netoli ežero!

Taigi, mano trimetė dukra pradėjo lankyti Valdorfo ir lauko pedagogikos principus taikantį darželį. Tuomet pirmą kartą iš arčiau susipažinau su Valdorfo pedagogikos sąvoka ir jos pritaikymu vaiko ir šeimos gyvenime. Nors jei tiksliau – galiu sakyti, kad atradau iš naujo, nes jau daug kas buvo mano vaiko auginimo pajautime.

Taigi, kokie yra tie pagrindiniai dalykai, kuriuos mums davė keli metai augant Mokymosi namų „Patirčių slėnis” darželyje? Tikiu, kad jie būdingi daugeliui Lietuvos ir pasaulio darželių, kurie eina Valdorfo pedagogikos keliu.

• Daug buvimo lauke bet kokiu metų laiku! Valdorfo pedagogikoje ryšys su gamta užima labai svarbią vietą, tad laikas, skirtas buvimui darželio kieme ar žygiams yra kasdienė ritmo dalis. Tėvai gali būti ramūs, kad jų vaikas dieną pabuvo gryname ore. Kai kuriuose darželiuose, kaip ir mūsų atveju, vaikai beveik kasdien eina pasivaikščioti ir tyrinėja aplinką už darželio ribų, tad lavėja jų ištvermė. Mano dukra galėdavo nueiti ilgiausius atstumus kartu su mumis išvykose! Žinoma, kad prisitaikyti prie bet kokio oro padeda tinkama apranga, todėl tėvai nuo pat pirmos darželio dienos aprūpina vaikus reikalingais rūbais: lietaus kelnėmis, šiltais kombinezonais, guminiais batais ir pan. Iš pradžių visa tai atrodo sudėtingai ir daug investicijų reikalaujantis dalykas, bet ilgainiui tėvai išmoksta mainytis ar pirkti jau kažkieno nešiotus praktiškus rūbelius. O praktiškumas ir patogumas čia labai svarbu, nes darželio mokytojos leidžia vaikams lipti į medžius, išsipurvinti, šokinėti balose, atsisėsti ar atsigulti ant žemės, statyti ir gaminti smėlio/ purvo patiekalus ar ragauti kapsinčius lašelius nuo stogo stovint lietuje. Nieko tokio yra truputį sušlapti, nugriūti, išsiteplioti veidą ir rankas. Vaikas gamtos stichijas patiria visu savo kūnu. Ir labai puikiai pasiteisina pasakymas, kad arba vaikai yra švarūs, arba laimingi. Patirčių slėnio darželyje jie tikrai yra laimingi!
• Daug laiko laisvam žaidimui! Žaidimas, kurį kuria patys vaikai yra pagrindinė veikla vaikystėje, ir jam turi būti skiriama pakankamai laiko. Valdorfo pedagogiką pasirinkę tėvai siekia ir nori neskubinti vaikystės savo vaikams, ji ir taip labai trumpa! Vaikai gali dėlioti kaladėles, statytis namus, puoštis skarelėmis, pasinerti į norimus vaidmenis…Tai tikra atpalaiduojanti kūryba, beribė fantazija! Valdorfo darželių tėvai žino, kad žaidimas taip pat svarbus vaiko vystymuisi, žaisdami vaikai mokosi bendrauti, mokosi spręsti įvairias situacijas, mokosi apie mus supantį pasaulį ir jo prigimtį.
• Vaikai Valdorfo pedagogika gyvenančiuose darželiuose ne vien būna lauke ir žaidžia – vyksta ir kitos šiai pedagogikai būdingos prasmingos veiklos: akvarelės liejimas, piešimas, maisto gamyba, drožyba, pasiruošimas šventėms bei kiti nuo kasdienio gyvenimo neatsiejami darbai. Vaikai jau žino, koks metų laikas ir šventė artėja, nes prieš Mykolines gamina kardą, prieš Žibintų šventę – žibintą, nusilieja arba susuka tikro vaško žvakeles prieš Adventą, kepa sausainius prieš Kalėdas, ar margina kiaušinius, kepa duoną prieš Velykas. Labai gera prisiminti praėjusius metus darželyje, nes namuose dar yra dukros gaminti žibintai, o ir praėjus tiek laiko, jai vis dar norisi pasigaminti naują žibintą ar žvakę.
• Ypatingos Valdorfiškos šventės sukuria ilgai išliekančius prisiminimus! Jaukios, prasmingos ir suburiančios bendruomenę, sušildančios širdį. Čia nėra Kalėdų senelio, kuris dalija pirktines dovanos ar saldainius, bet yra pačių vaikų vaidinamas spektaklis apie kūdikėlio Jėzaus gimimą, šviesą nešantys Žibintų vakaras ir Advento spiralė. Čia švenčiami ypatingi gimtadieniai, kuomet sekama vaiko atsiradimo šioje žemėje istorija, o po to visi vaišinasi gimtuvininko atneštomis vaišėmis, dovanojama maža simboliška prasminga dovanėlė, kiekvienam vienoda, pagal metų skaičių, dažnai kurta pačių darželio mokytojų rankomis. Vaikai džiaugiasi dovana, buvimu drauge, dėmesiu ir jaukumu. Kiekvienais metais aš laukdavau bendrų švenčių, kad patirtume ir išgyventume tam tikro metų laiko stebuklą.
• Kaip žinoti, kad vaikas lanko Valdorfo darželį? Tuomet, kai jis namuose susėdus prie stalo valgyti nori, kad visi susikabintų rankomis ir kartu dainuotų maisto palaiminimo dainelę: “Ačiū tau saulele, ačiū tau, žemele, už kasdienę duoną skalsią ir vaišes ant mūsų stalo”. Darželyje toks valgymo ritualas yra įprastas ir skatina ne tik nurimti, susikaupti prieš valgant, bet taip pat auginamas dėkingumas ir pagarba maistui bei tiems, kurie jį gamino, tiems, kurie jį valgo kartu. Vaikai pradeda suprasti, kad reikia nueiti ilgą kelią, kol atsiranda duona ant stalo, – viskas prasideda nuo mažo grūdelio, kuriam padeda visos žemės jėgos, saulė, vėjas, vanduo. Maisto produktai atkeliauja iš ūkininkų, kai kas iš parduotuvės, kai kas iš šeimų sodo. Ant duonos tepam medų, kuriuo aprūpina vienas vaiko tėtis, mėgstantis bitininkauti…
• Pamenu, kad pirmą kartą atėjus apžiūrėti darželio, pajutau – tai mano žmonės. Tokių darželių kolektyvas ir tėvai sudaro nuostabią bendraminčių bendruomenę, kurią jungia panašus požiūris į vaikų ugdymą. Valdorfo ugdymo filosofija skatina bendruomeninę atsakomybę ir jos narių, pagal savo galimybes, įsitraukimą į darželio kūrimą ir stiprinimą. Tėvai dalyvauja šventėse, gali prisidėti prie ūkio ar kitų darbų, tradiciškai dalyvauja talkose ir gražina visą aplinką. Visos bendros veiklos padeda geriau pažinti vienas kitą, užmegzti draugystes ir palaikyti glaudų ryšį vienam su kitu. Be to, geriausia dalis yra ta, kad vaikai, matydami tokį pavyzdį, mokosi bendruomeniškumo ir atsakomybės, mato, kad tėvams rūpi jų aplinka, vadinasi čia gera vieta. Jiems, be visa ko, dar yra ir labai smagu kartu su tėvais leisti laiką savo darželyje!
• Natūrali aplinka ir natūralios ugdymo priemonės, kurios tausojančiai veikia vaiko sielą! Dabartiniame pasaulyje, kuriame tiek daug ryškių, dėmesį bandančių atkreipti spalvų, kur tiek daug visokių daiktų pasirinkimo, vienkartinių ir plastikinių žaislų, sintetinių medžiagų, pajunti ramybę ir atsipalaidavimą atėjęs į Valdorfo darželį. Čia pasitinka ramios ir švelnios spalvos, neperkrauta aplinka, natūralios medžiagos ir žaislai. Jų nėra be galo daug, – tiek, kiek reikia. Žaislai nėra užbaigti, bet parinkti tokie, kurie lavintų vaiko fantaziją ir kūrybiškumą. Kaštonai gali virsti priemone dėlioti raides, pinigais, maistu, ar akmenėliais, kuriuos reikia sudėlioti per upę. Skarelėmis galima uždengti namo stogą, o galima apsirengti gražiausia pasaulyje princese. Tiek daug būdų, kaip panaudoti tokius „žaislus“. Galiausiai supranti, kad nėra prasmės pirkti savo vaikui naujų žaislų, nes jie būna įdomūs tik pirmąsias kelias dienas, įdomiausia yra lauke rinkti pagalius, kriaukles ir gražius akmenukus (jų nuolat pilnos lauko rūbų kišenės!). Pas save namuose norisi kuo daugiau natūralumo ir tik būtiniausių daiktų. Net ir flomasterius norisi kur nors paslėpti, nes darželyje vaikai piešia tik su vaškinėmis kreidelėmis arba pieštukais.
• Mažiau ekrano! Apie ekrano žalą vaikams galima rasti labai daug informacijos, todėl labai ramu, kad vis plačiau ir dažniau naudojant išmaniąsias technologijas vaikų ugdymo įstaigose, Valdorfo darželiai turi labai tvirtą laikyseną ties šiuo punktu. Ekranai iš viso nenaudojami ugdymo tikslais, o taip pat skatinama kiek įmanoma mažiau to naudoti namie. Pasaulio pažinimas vyksta natūraliu būdu, čia ir dabar, pasakos ir stalo spektakliai pakeičia vaizdus, auklėtojų dainavimas ir lopšinės prieš poilsio laiką – audio įrašus.