Ugdymo šeimoje komanda
Mokymosi namai „Patirčių Slėnis“
su ugdymo šeimoje komanda
Esame komanda, kuri auga kartu su šeimomis ir padeda joms kurti savitą ugdymo kelią. Į Patirčių slėnį kviečiame ne tik vaiką, bet visą šeimą, nes tikime, kad kiekviena šeima yra unikali, turinti savo poreikius, stiprybes ir gyvenimo ritmą.
Kurdami ryšį su šeimomis, siekiame jas palaikyti, konsultuoti ir padėti atrasti sprendimus, geriausiai atliepiančius konkretaus vaiko augimą. Šiame procese bendradarbiaujame su darželio ir mokyklos komandomis, todėl galime remtis skirtingų specialistų patirtimi ir žiniomis.
Mūsų tikslas – būti šalia šeimos jos pasirinktoje ugdymo kelionėje, padėti pastebėti vaiko unikalumą ir kurti sąlygas jam augti smalsiam, savarankiškam, sąmoningam ir pasitikinčiam savimi.
Rūta Mazurkevičienė
Esu tarnystėje šiam pasauliui kaip trijų vaikų mama, žmona, dukra ir sesė. Į Patirčių slėnį mane 2017 metų vasarą atvedė smalsumas ir vyresnėlis, kai Slėnis dar tik žengė pirmuosius mažus žingsnius. Tačiau ši vieta turi ypatingą savybę – taip stipriai įtraukia, kad nebesinori jos palikti.
Čia atradau bendruomenę, į kurią įsiliejome visa šeima, erdvę ir palaikymą auginti savo asmenybę bei žengti link Darnos. Patirčių slėnis tapo ir prieglobsčiu mano jautriems vaikams ugdytis savaip, pagal savo poreikius ir ritmą.
Patirčių slėnyje taip pat atradau darbų harmoniją. Lydžiu šeimas, kurios ugdo vaikus šeimoje, atlieku dalį administracinių darbų, o kartais ir skaičiukus į lenteles padėlioju. Kadangi abu mano smegenų pusrutuliai dirba panašiu pajėgumu, labai džiaugiuosi galėdama rasti balansą ir pakaitomis išnaudoti tiek kūrybiškumą, tiek gebėjimą struktūruoti.
Emilija Vareikytė
Baigusi mokyklą studijavau istoriją. Dar universitete supratau, kad esu mokytoja – tik ne tą studijų kryptį buvau pasirinkusi. Pabaigusi studijas vieną dieną gavau du darbo pasiūlymus – dirbti mokykloje arba muziejuje. Būtent tada mano kelias pasuko į švietimą.
Tapus mama, vis labiau gryninosi mano požiūris į ugdymo sistemas. Vis aiškiau jutau, kad vaikams reikia erdvės augti savo tempu. Nesijaučiau galinti tilpti į standartinės mokyklos rėmus, o dar labiau – nenorėjau bandyti į juos „sutalpinti“ kitų. Taip atsidūriau „Patirčių slėnyje“.
Man tai yra erdvė, kurioje galiu augti kaip žmogus ir kartu matyti, kaip auga kiti. Čia aiškiai matau, kiek daug galimybių suteikia tutorystė – įdomu stebėti, kaip augantis žmogus vis giliau pažįsta save, kaip stiprėja jo savirefleksija.
Per trejus metus „Slėnyje“ turėjau galimybę stebėti vaikų augimą ir įsitikinti, kad sukūrus tinkamą aplinką kiekvienas gali augti savo tempu ir atrasti tai, kas jam teikia tikrą širdies džiaugsmą.
Šiuo metu slėnyje dirbu ugdymo šeimoje kuratore ir mokyklos tutore, taip pat vedu istorijos pamokas. Man ši vieta tapo erdvė, kur galiu išbandyti save skirtinguose vaidmenyse. Taip pat Slėnis tapo bendruomenė, kuri rūpi ir kuri norisi, kad klestėtų.
