Rudenį gamta pamažu keičiasi – medžiai numeta lapus, dienos trumpėja, o aplink vis daugiau ramybės ir tylos. Ateina ypatingas laikas, kviečiantis mus trumpam sustoti, prisiminti išėjusius artimuosius, skirti daugiau laiko tylai, įsiklausymui į save ir savo vidinio pasaulio puoselėjimui.
Vėlinės – tai prisiminimų, ramybės ir susikaupimo laikas. Valdorfo pedagogikoje gyvenimo ir mirties temos suvokiamos kaip natūrali gyvenimo ciklo dalis. Vaikams šias temas padedame suprasti per gamtos stebėjimą, pasakas, simbolius ir metų laikų kaitą. Gamtoje viskas turi savo ritmą – po šviesos ateina tamsa, po vasaros – ruduo, o po žiemos ramybės – naujas pavasaris. Stebėdami šiuos virsmus, vaikai pamažu atpažįsta ir gyvenimo kaitą.
Iš Vėlinių rimties pamažu pereiname į Žibintų šventės laukimą. Kai gamtoje vis mažiau šviesos, mokomės ją atrasti savyje ir dalytis su kitais.
Ruošdamiesi Žibintų šventei, vaikai gamina žibintus, dainuoja daineles, klausosi pasakų apie gerumą ir pagalbą vienas kitam. Per šias paprastas, bet prasmingas veiklas vaikai mokosi pastebėti šalia esantį, būti rūpestingi.
Žibintų šventės metu nešdami savo žibintus per tamsą, mes primename sau ir vaikams, kad kiekvieno širdyje gyvena šviesa, galinti apšviesti kelią ir sau, ir kitiems.
Taip iš rudens rimties, prisiminimų ir susikaupimo keliaujame į šviesos, šilumos ir bendrystės kupiną Žibintų šventę.
